Kaip ir kasmet, Tesimo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (toliau - Taryba) parengė ir patvirtino 2021 m. išnagrinėtų administracinių bylų dėl Tarybos priimtų sprendimų teismų praktikos apžvalgą, kuri išskyrė kelis probleminius, su teismo ekspertų profesinės etikos taisyklių laikymųsi bei Tarybos veikla susijusius klausimus:
- Nešališkumo principo pažeidimų vertinimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo ekspertas, rengdamas konsultacines išvadas civilinėje byloje skirtingus interesus turinčioms proceso šalims, akivaizdžiai pažeidžia Etikos kodekso nešališkumo principą bei nevykdo pareigos – vengti interesų konflikto. Nešališkumo principo pažeidimas pripažintinas ir tais atvejais, kai teismo ekspertas ekspertinį tyrimą atlieka savo sutuoktinės užsakymu.
- Atsisakymas atlikti teismo ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atvejis, kai teismo ekspertas pagal vieno iš civilinio proceso dalyvių prašymą atsisako atlikti papildomą ekspertizę, savaime negali būti laikomas Etikos kodekso pažeidimu, tačiau svarbu, kad teismo ekspertas prieš sutikdamas atlikti teismo ekspertizė objektyviai įvertintų galimybes teismo ekspertizę atlikti laiku. Tačiau pabrėžiama, kad kiekviena tokia situacija yra vertinama individualiai. Pažymėtina, kad teismo eksperto elgesys, kai objektyviai įvertinamos teismo ekspertizės atlikimo laiku galimybės ir sąžiningai apie tai pateikiama informacija, yra pagrįstas ir atsakingas.
- Sutikimas atlikti teismo ekspertizę. Teismo eksperto sutikimas atlikti teismo ekspertinį tyrimą yra vertinamas kaip tam tikras tarpinis veiksmas, kurio tikslas yra preliminariai nustatyti ekspertizės ribas ir gauti preliminarų teismo eksperto sutikimą atlikti ekspertizę, Tačiau preliminarus ekspertizės ribų apibrėžimas bei preliminaraus teismo eksperto sutikimo atlikti ekspertizę gavimas, neįpareigoja teismo nustatyti būtent tokius klausimus, kuriais duotas sutikimas.
- Tarybos kompetencijos ribos. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai prašoma Tarybos įvertinti teismo posėdžio metu teiktus procesinius paaiškinimus. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismo eksperto išvada bei teismo eksperto teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, išaiškinant pateiktą išvadą, yra viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl tais atvejais, kai nagrinėjama byla dar nebaigta ir teismo ekspertizės aktas bei teismo eksperto paaiškinimai neįvertinti teismo, nėra jokio teisinio pagrindo jų vertinti ir Teismo ekspertizės įstatymo bei Etikos kodekse įtvirtintų nuostatų kontekste.
Apžvalgoje nurodoma administracinių teismų praktika atskleidžia ekspertinių tyrimų sritį reglamentuojančių teisės aktų normų turinį, dėl ko yra reikšminga ne tik teismo ekspertams, kuriems taikytini Etikos kodekse įtvirtinti reikalavimai, bet taip pat ir į Taryba besikreipiantiems pareiškėjams, siekiant informuoti juos apie skundų nagrinėjimo Taryboje ypatybes. Atsižvelgiant į tai, šioje apžvalgoje atskleidžiami aktualūs klausimai dėl Etikos kodekse įtvirtinto nešališkumo principo pažeidimo vertinimo, atsisakymo atlikti teismo ekspertizę, teismo eksperto sutikimo atlikti ekspertinį tyrimą vertinimo, Tarybos kompetencijos ribų.
Su visa apžvalga galite susipažinti čia