Ekspertinių tyrimų atlikimas

Pagrindinė LTEC veiklos sritis - ekspertinių tyrimų atlikimas.

Ekspertiniai tyrimai LTEC atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, tarptautiniais kokybės užtikrinimo standartais, LTEC kokybės vadybos sistemos dokumentais, geros ekspertinės praktikos principais ir Nuostatais.

Nuo 2010 metų Lietuvos teismo ekspertizės centras yra akredituotas pagal tarptautinį ISO 17025 standartą „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. LTEC akreditavimas patvirtina, kad mūsų laboratorija yra kompetentinga gauti techniškai patikimus duomenis ir rezultatus, kad LTEC veikia taikydama išorinės akreditavimo institucijos pripažintas taisykles, patikimus, pripažintus ir patvirtintus (validuotus) tyrimo metodus ir kokybės vadybos sistemą.

Šiuo metu turime 30 akredituotų ekspertinių tyrimų metodų.

 

 

Šiuo metu atliekame 35 rūšių ekspertinius tyrimus:

Tiria etilo alkoholio turinčius skysčius ir aparatus, skirtus naminei degtinei gaminti, nustato alkoholinių skysčių rūšį, pagaminimo būdą, atskirų alkoholio pavyzdžių priklausymą vienam tūriui, alkoholinių skysčių pėdsakus ant įvairių objektų.

Alkoholinių skysčių ir aparatų naminei degtinei gaminti ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius Vilniuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Nustato turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų dydį ir struktūrą, turto pajamavimo ir nurašymo, jo nusidėvėjimo, kapitalo sudarymo, pelno apskaičiavimo ir paskirstymo, asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumą, dotacijų, biudžeto ir finansavimo lėšų naudojimo tikslingumą, materialinių vertybių ir pinigų trūkumą ar perteklių, šio trūkumo ar pertekliaus atsiradimo laikotarpį, slėpimo naudojant apskaitos dokumentus būdus, nesumokėtų mokesčių ir privalomų įmokų dydį, veiklos rodiklius, mokumo būklę ir nemokumo priežastis, finansinių ataskaitų ir deklaracijų sudarymo teisingumą, negautą naudą dėl sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių bei finansinių operacijų nevykdymo, padarytų nuostolių dydį, apskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Apskaitos ir finansų ekspertizes atlieka Ekonominių ekspertizių skyrius Vilniuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

Kategoriška išvada: formuluojama tuomet, kai tyrimui yra pateikti įmonės apskaitos dokumentai ir registrai bei atskaitomybės dokumentai, kurių duomenis galima tarpusavyje patikrinti ir palyginti panaudojant ekspertinius tyrimo metodus ir gaunamas tiesioginis atsakymas į pateiktą klausimą.

Tikėtina: formuluojamos tuomet, kai atsakant į klausimą pagal įmonės arba artimų tai įmonei ūkio subjektų dokumentus, panaudojus ekonominio modeliavimo metodus, gaunamas rezultatas.

Nustatyti negalima: kai tyrimui nepilnai pateikti įmonės dokumentai, apskaitos dokumentų duomenys nesuvesti į apskaitos registrus, neatliktas kiekinės-suminės apskaitos atstatymas bei atliekant tyrimą negalima pritaikyti ekspertinių tyrimo metodų ir atsakyti į pateiktą klausimą.

 

Suranda augalinės ir gyvulinės kilmės objektus, jų dalis, pėdsakus, nustato šių objektų taksono kategoriją (priklausymą konkrečiam sistematiniam vienetui – tipui, klasei, rūšiai ir kt.), bendrą kilmės šaltinį.

Augalinės ir gyvulinės kilmės objektų ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Identifikuoja kūrinius, įrašytus laikmenoje, nustato informacijos apie teisių valdymą panaikinimo ar pakeitimo faktą, nustato analogiško licencijuoto kūrinio laikmenoje mažmeninę kainą.

Autorių teisių objektų laikmenos ekspertizė Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada duodama tada, kai lyginant tiriamąjį objektą su duomenų bazėse pateiktais pavyzdžiais ir/arba apibendrintu tipiniu modeliu sutampa (skiriasi) visi požymiai ir ekspertas, remdamasis požymių visuma, yra tikras, kad laikmenos pagamintos laikantis (nesilaikant) teisių subjektų ir techninių reikalavimų.
  • Tikėtina išvada duodama tada, kai lyginant tiriamąjį objektą su duomenų bazėse pateiktais pavyzdžiais ir/arba apibendrintu tipiniu modeliu nustatomi tam tikri besiskiriantys požymiai, tačiau jų visumos nepakanka kategoriškai išvadai (įvertinimo kategoriškumas galėtų kisti tyrimui pateikus lyginamuosius pavyzdžius).
  • Nustatyti negalima: tyrimui pateiktos laikmenos yra neskaitomos (mechaniškai pažeistos arba programiškai nesuderinamos).

Įvertina bankų ir kitų kredito įstaigų veiklos pagrįstumą, paskolų grupavimo ir ekonominių rodiklių apskaičiavimo pagrįstumą, apskaitos ir atskaitomybės bankuose ir kitose kredito įstaigose teisingumą.

Bankininkystės ekspertizės atliekamos Ekonominių ekspertizių tyrimų skyriuje Vilniuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

Kategoriška išvada: formuluojama tuomet, kai tyrimui yra pateikti įmonės apskaitos dokumentai ir registrai bei atskaitomybės dokumentai, kurių duomenis galima tarpusavyje patikrinti ir palyginti panaudojant ekspertinius tyrimo metodus ir gaunamas tiesioginis atsakymas į pateiktą klausimą.

Tikėtina: formuluojamos tuomet, kai atsakant į klausimą pagal įmonės arba artimų tai įmonei ūkio subjektų dokumentus, panaudojus ekonominio modeliavimo metodus, gaunamas rezultatas.

Nustatyti negalima: kai tyrimui nepilnai pateikti įmonės dokumentai, apskaitos dokumentų duomenys nesuvesti į apskaitos registrus, neatliktas kiekinės-suminės apskaitos atstatymas bei atliekant tyrimą negalima pritaikyti ekspertinių tyrimo metodų ir atsakyti į pateiktą klausimą.

Nustato darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir mokėjimo pagrįstumą.

Darbo ekonomikos ekspertizes atliekame Ekonominių ekspertizių skyriuje Vilniuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

Kategoriška išvada: formuluojama tuomet, kai tyrimui yra pateikti įmonės apskaitos dokumentai ir registrai bei atskaitomybės dokumentai, kurių duomenis galima tarpusavyje patikrinti ir palyginti panaudojant ekspertinius tyrimo metodus ir gaunamas tiesioginis atsakymas į pateiktą klausimą.

Tikėtina: formuluojamos tuomet, kai atsakant į klausimą pagal įmonės arba artimų tai įmonei ūkio subjektų dokumentus, panaudojus ekonominio modeliavimo metodus, gaunamas rezultatas.

Nustatyti negalima: kai tyrimui nepilnai pateikti įmonės dokumentai, apskaitos dokumentų duomenys nesuvesti į apskaitos registrus, neatliktas kiekinės-suminės apskaitos atstatymas bei atliekant tyrimą negalima pritaikyti ekspertinių tyrimo metodų ir atsakyti į pateiktą klausimą.

Nustato, dėl kokių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tokio atsitikimo mechanizmą, ar darbo sąlygos ir taikytos organizacinės bei techninės darbų saugos priemonės nelaimingo atsitikimo atveju atitiko darbuotojų saugos norminius teisės aktus ir vykdytų darbų pobūdį, taip pat nustato nelaimingo atsitikimo, įvykusio buityje, mechanizmą ir techninę priežastį.

Darbų saugos ekspertizes atlieka Techninių ekspertizių skyrius.

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada: formuluojama, kai atsakymas į klausimą grindžiamas objektyviais faktiniais duomenimis – dokumentais, tyrimo objektais, o tuose dokumentuose ar tyrimo objektuose užfiksuota informacija yra vienareikšmė, nėra jokių prieštaringų duomenų apie tiriamo nelaimingos atsitikimo aplinkybes. Esant vienareikšmiams subjektyviems duomenims, nepagrįstiems objektyviais, kategoriška išvada gali būti duodama sąlyginėje formoje, su išlyga, kad tie duomenys atitinka nelaimingo atsitikimo aplinkybes.
  • Tikėtina: formuluojama tada, kai dokumentuose ir tyrimo objektuose užfiksuotų objektyvių ir subjektyvių požymių visumos nepakanka vienareikšmiai įvertinti nelaimingo atsitikimo aplinkybes, arba yra požymių, rodančių kitokių nelaimingo atsitikimo aplinkybių varianto egzistavimą, o jų negalima paneigti kitais objektyviais tyrimo medžiagos duomenimis.
  • Nustatyti negalima: formuluojama tada, kai tyrimui pateiktuose dokumentuose ir tyrimo objektuose nėra jokios informacijos apie tiriamas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, arba tie duomenys yra prieštaringi tiek, kad egzistuoja daugybės skirtingų lygiaverčių situacijų galimybė.

Suranda dažų (dažų dangų) pėdsakus ir mikrodaleles ant įvairių objektų, nustato dažų rūšį ar tipą, dažų dangos priklausymą apibrėžtai objektų grupei, dažų (jų dangų) vienodumą ar skirtingumą, dažytų objektų kontaktą;

Dažų ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Suranda dirvožemio pėdsakus ant įvairių objektų, nustato dirvožemio rūšį, lyginamųjų dirvožemio pavyzdžių vienodumą ar skirtingumą, bendrą kilmės šaltinį, taip pat kokiai konkrečiai vietovei dirvožemis priklauso.

Dirvožemio ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Dokumentų rekvizitų nustato dokumento ir atskirų jo dalių pagaminimo būdą, dokumento turinio pakeitimo faktą ir būdą, atlieka antspaudų ir jų atspaudų identifikacinį tyrimą ir nustato atspaudų atspaudimo laikotarpį, tiria dokumentų blankus, pagamintus su specialiomis apsaugos priemonėmis, bankų mokėjimo korteles.
Dokumentų medžiagų ekspertizė nustato dokumentų medžiagų (rašto medžiagų, įvairių spausdinimo aparatų dažų, popieriaus, klijų) rūšį, atlieka identifikacinį tyrimą ir nustato bendrą grupinį ar individualų priklausomumą, identifikuoja rašymo priemones.
Spausdintų tekstų ir spausdinimo priemonių – nustato dokumento spausdinimo būdą ir atlieka spausdinimo priemonių, tokių kaip spausdintuvai, kopijavimo aparatai, spaudos formos, rašomosios mašinėlės, identifikacinį tyrimą.

Dokumentų (dokumentų rekvizitų, dokumentų medžiagų, spausdintų tekstų ir spausdinimo priemonių) ekspertizes atlieka:

  • Dokumentų ekspertizių skyrius Vilniuje;
  • Šiaulių skyrius;
  • Klaipėdos skyrius.

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tada, kai nustatoma bendrųjų ir specialiųjų požymių visuma, būdinga apibrėžtai objektų grupei arba tik vienam konkrečiam objektui (šiuo atveju tikimybė, kad egzistuoja kitas objektas / objektų grupė, turintis visumą nustatytų požymių, yra tokia maža, kad jos galima nepaisyti).
  • Didelė tikimybė: nustatytų bendrųjų ir specialių požymių įrodomoji vertė labai didelė, tačiau nėra pilno įsitikinimo ar informacijos (pavyzdžiui, tiriant antspaudus), kad egzistuoja tik vienas, tokią pačią požymių visumą turintis objektas, arba kai yra kitų apribojimų, neleidžiančių daryti kategoriškos išvados, pavyzdžiui, tiriant kopijas, faksus, trumpus rankraštinius įrašus ir pan..
  • Tikėtina, kad: kai nustatytų objekto / objektų grupės specialiųjų požymių yra nedaug, jų įrodomoji vertė nėra itin didelė arba kai nustatoma objektui / objektų grupei būdinga specialiųjų požymių visuma, tačiau yra ir neatitikimų, kurie nėra dideli, tačiau negalima jų atmesti kaip visiškai nereikšmingų ar paaiškinti jų kilmės.
  • Nustatyti negalima: formuluojama tuomet, kai panaudojus visus galimus tyrimo metodus nustatomi tiek būdingi (lyginamajame tyrime – sutampantys), tiek ir nebūdingi (besiskiriantys) objekto / objektų grupės požymiai ir jie yra vienodai reikšmingi. Atsisakymas formuluojamas taip pat tada, kai objekto savybės pakitusios, nepakankama tiriamų objektų kokybė,  nėra reikalingų požymių, tyrimo metodikos ir pan.

Galima tiek teigiamos, tiek neigiamos kategoriškos ir tikimybinės išvados. Visos išvados gali būti formuluojamos alternatyvine forma, galimos ir sąlyginės išvados.

 

Atkuria eismo įvykio eigą, aplinkybes įvykio vietoje, tiria nustatytus transporto priemonių techninius gedimus, jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį, eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, turėjusias įtakos eismo įvykiui įvykti.

Eismo įvykių ekspertizes atlieka:

  • Techninių ekspertizių skyrius Vilniuje;
  • Šiaulių skyrius;
  • Klaipėdos skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada: formuluojama, kai atsakymas į klausimą grindžiamas objektyviais duomenimis – įvykio vietoje užfiksuotais pėdsakais, transporto priemonių ir eismo įvykio vietoje užfiksuotomis nuotraukomis, techninėmis transporto priemonių charakteristikomis ir objektyvių duomenų visuma pakankama duoti vienintelę išvadą. Taip pat prie kategoriškų priskiriama sąlyginė išvada,  kai duodama kategorišką  išvadą prie nurodomų konkrečių sąlygų (pvz. „...turėjo galimybę išvengti partrenkimo, jeigu kliūties matomumas buvo nemažesnis kaip ...m it kt.)
  • Tikėtina išvada:   formuluojama, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių duomenų visumos nepakanka vienareikšmiai atsakyti į klausimą, tačiau jį neprieštaraują jokiems objektyviems duomenims, be to į ją nurodo subjektyvūs duomenys.
  • Nustatyti negalima: formuluojama, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų atlikti skaičiavimus (pvz. neužfiksuoti pėdsakai, netinkamai užfiksuoti, negalima nustatyti jų padėties, pobūdžio) duoti vienintelę išvadą, vienodai negalima patvirtinti ar paneigti skirtingas eismo įvykio kilimo aplinkybes.

 

Nustato, ar elektros energijos apskaitos prietaisas teisingai apskaito elektros energijos suvartojimą, ar prietaiso elektros schema nebuvo pakeista, ar prietaisas nebuvo kitaip paveiktas siekiant sumažinti suvartojamos elektros energijos parodymus.

Elektros energijos apskaitos prietaisų ekspertizė atliekama techninių ekspertizių skyriuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada (taip): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatoma individuali, nepakartojama sutampančių bendrų, grupinių ir individualių požymių visuma, leidžianti išskirti tiriamąjį objektą iš kitų tarpo.
  • Kategoriška išvada (ne): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi esminiai požymių (bendrų, grupinių, individualių) skirtumai.
  • Tikėtina išvada: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi bendrų ir grupinių požymių sutapimai, kurių visuma yra svari, tačiau nėra individuali. Esminių skirtumų tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų nėra. Požymių skirtumus galima paaiškinti pėdsakų susidarymo mechanizmu.
  • Nustatyti negalima: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) sutampa bendri ir grupiniai požymiai, kurie būdingi didelės grupės tos pačios rūšies objektams. Individualūs objekto požymiai pėdsakuose neužsifiksuoja (nenustatomi) arba nustatytų požymių skirtumų argumentuotai paaiškinti negalima.

Nustato asmenį pagal balso ir kalbos savybes, užfiksuotas garso įrašuose, nustato garso įrašų autentiškumą, t. y. jų atitiktį deklaruojamoms įrašymo sąlygoms ir aplinkybėms, vientisumo pažeidimus bei redagavimo faktus, identifikuoja garso įrašo įrašymo įrenginius, atlieka garso įrašų triukšmo valymą (filtravimą) ir pagerina garso įrašuose užfiksuotos kalbos suprantamumą, nustato ar patikslina blogos kokybės įrašų fonogramos turinį, pateikia fonogramos turinio stenogramas,

Fonoskopinės ekspertizės atliekomos Fonoskopinių ekspertizių skyriuje, Vilniuje.

 

Fonoskopinės ekspertizės išvadų kategoriškumo skalė

 

Asmens identifikavimas pagal kalbą, užfiksuotą garso įrašuose.

  • Kategoriška teigiama išvada duodama, kai nenustatyta tiriamosios medžiagos kokybės ir apimties trūkumų, dėl kurių būtų negalimas pilnas išsamus palyginamasis tyrimas, ir bent vieno iš atliktų instrumentinių tyrimų metu gautos balso parametrų sutapimo skaitinės reikšmės yra STPA nurodytose ribose tokiai išvadai duoti.   
  • Tikėtina teigiama išvada duodama tada, kai dėl tiriamosios medžiagos kokybės ir apimties trūkumų negalime atlikti pilno tyrimo ir/arba instrumentinių tyrimų metu gautos balso parametrų sutapimo skaitinės reikšmės neleidžia padaryti kategoriškos teigiamos išvados.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama, kai nenustatyta tiriamosios medžiagos kokybės ir apimties trūkumų, dėl kurių būtų negalimas pilnas išsamus palyginamasis tyrimas, ir bent vieno iš atliktų instrumentinių tyrimų metu gautos balso parametrų sutapimo skaitinės reikšmės yra STPA nurodytose ribose tokiai išvadai duoti. Tais atvejais, kai tiriamoji medžiaga yra pakankamos apimties ir ekspertai audityvinės analizės metu nustato ryškius asmens kalbos ir balso požymių skirtumus lyginamajame ir tiriamajame garso įrašuose, kategoriška neigiama išvada gali būti formuluojama ir neatlikus instrumentinių identifikacinių tyrimų.
  • Tikėtina neigiama išvada duodama tada, kai dėl tiriamosios medžiagos kokybės ir apimties trūkumų negalime atlikti pilno tyrimo ir /arba instrumentinių tyrimų metu gautos balso parametrų sutapimo skaitinės reikšmės neleidžia padaryti kategoriškos neigiamos išvados.
  • Nustatyti negalima išvada formuluojama tada, kai tyrimui pateikti garso įrašai netenkina minimalių kokybės ir apimties reikalavimų identifikaciniams tyrimams atlikti.
    Tikėtinos išvados nesiejamos su konkrečiais procentiniais įverčiais.

Garso įrašų autentiškumo nustatymas.

Sprendžiant klausimus, susijusius su garso įrašų autentiškumu, taikoma ta pati išvadų skalė:

  • kategoriška teigiama,
  • kategoriška neigiama,
  • tikėtina teigiama,
  • kategoriška neigiama,
  • nustatyti negalima.

Išvadų kategoriškumas, nustatant garso įrašų autentiškumą, priklauso:

  1. nuo naudotų garso įrašymo priemonių, ryšio priemonių, įrašytų garso signalų pobūdžio bei garso įrašų kokybės;

  2. nuo tyrimams pateikiamos medžiagos: ar pateikti įrašai yra originalioje laikmenoje, ar pateiktos garso įrašų kopijos originalaus formato, ar konvertuotos, ar pateiktas garsą įrašantis įrenginys, kuriuo buvo padaryti tiriamieji garso įrašai;

  3. nuo ekspertams pateiktos informacijos apie tiriamųjų garso įrašų įrašymo aplinkybes.

Sprendžiant garso įrašų autentiškumo klausimus, išvadų kategoriškumo ar negalėjimo nustatyti priežastys kiekvienu atveju detaliai nurodomos ekspertinių tyrimų ataskaitose.

Nustato, atkuria, suranda duomenis, susijusius su tiriamu įvykiu, esančius kompiuterinės techninės įrangos atminties įrenginiuose, nustato stacionarios kompiuterinės techninės ir programinės įrangos veikimo aplinkybes ir vaidmenį tiriamojo įvykio atveju.

Informacinių technologijų ekspertizes atlieka:

  • Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyrius;
  • Klaipėdos skyrius.

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška teigiama išvada:  formuluojama, kai yra pakankama požymių visuma.
  • Tikėtina: trūksta požymių, formuluoti kategoriškai išvadai.
  • Nustatyti negalima: nepateikti visi būtini tyrimui objektai arba ne visos tyrimo objektų dalys , tyrimo objektai sugadinti, neveikiantys, LTEC nėra techninių priemonių.

Nustato kalbinės agresijos požymius kalbos aktuose, teksto ar atskirų jo fragmentų, kitų kalbos vienetų ypatumus, vertina keliuose tekstuose sutampančius kalbinius fragmentus, sprendžia teksto autorystės klausimus

Lingvistinės ekspertizes atlieka Dokumentų ekspertizių skyrius Vilniuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tada, kai tyrimui pateikti objektai yra tinkami lingvistiniam tyrimui ir juos analizuojant nustatomi kalbos požymiai, leidžiantys atsakyti į užduotą klausimą kategoriškai.
  • Tikėtina išvada formuluojama tada, kai ekspertas nustato reikiamus išvadai kalbos požymius, tačiau paties objekto kokybė, apimtis ar pobūdis neleidžia atsakyti į užduotą klausimą kategoriškai.
  • Išvada, kad nustatyti negalima, formuluojama, kai tyrimui pateikta medžiaga yra nepakankama atlikti lyginamąjį tyrimą, pateiktas tyrimo objektas yra nekokybiškas, neinformatyvus, negalima vienareikšmiškai įvertinti nustatytų kalbos požymių arba jų nustatyta per mažai, kad būtų galima atsakyti į užduotą klausimą.

Nustato ir įvertina terminį, elektroterminį ir cheminį aplinkos poveikį metalo gaminiams, nustato jo atsiradimo aplinkybes, metalinių detalių lūžio pobūdį ir laiką, įvertina terminio apdirbimo kokybę, metalurginius ir gamybos defektus.

Metalografijos ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Tiria metalus ir jų gaminius, nustato metalų sudėtį, suranda metalų ir jų gaminių mikrodaleles ir pėdsakus, nustato metalų ir jų gaminių vienodumą ar skirtingumą, bendrą kilmės šaltinį.

Metalų ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Nustato, atkuria duomenis, susijusius su tiriamu įvykiu, esančius navigacijos prietaisuose, skaitmeninių stebėjimo sistemų ir garso įrašymo įrenginiuose, išmaniuosiuose ir paprastuose mobiliojo ryšio telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir kitoje įrangoje, kurioje kaupiama ir saugoma skaitmeninė informacija.

Mobiliųjų įrenginių ekspertizės atliekamos Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriuje Vilniuje ir Klaipėdos skyriuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška teigiama išvada:  formuluojama, kai yra pakankama požymių visuma.
  • Tikėtina: trūksta požymių, formuluoti kategoriškai išvadai.
  • Nustatyti negalima: nepateikti visi būtini tyrimui objektai arba ne visos tyrimo objektų dalys , tyrimo objektai sugadinti, neveikiantys, LTEC nėra techninių priemonių.

Nustato naftos produktų ir kitų degių skysčių rūšį, pėdsakus ant įvairių objektų, bendrus ar skirtingus kilmės šaltinius, priklausymą vienai konkrečiai talpyklai, vienai masei.

Naftos produktų ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Nustato narkotines ir psichotropines medžiagas, jų pirmtakus, šių medžiagų gryną kiekį (koncentraciją), pėdsakus (likučius) ant įvairių objektų, lyginamųjų pavyzdžių priklausymą vienai masei (tūriui), bendrą kilmės šaltinį.


Narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Priskiria objektą prie nešaunamųjų ginklų, nustato jo pagaminimo būdą.

Nešaunamųjų ginklų ekspertizes atlieka Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada (taip): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatoma individuali, nepakartojama sutampančių bendrų, grupinių ir individualių požymių visuma, leidžianti išskirti tiriamąjį objektą iš kitų tarpo.
  • Kategoriška išvada (ne): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi esminiai požymių (bendrų, grupinių, individualių) skirtumai.
  • Tikėtina išvada: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi bendrų ir grupinių požymių sutapimai, kurių visuma yra svari, tačiau nėra individuali. Esminių skirtumų tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų nėra. Požymių skirtumus galima paaiškinti pėdsakų susidarymo mechanizmu.
  • Nustatyti negalima: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) sutampa bendri ir grupiniai požymiai, kurie būdingi didelės grupės tos pačios rūšies objektams. Individualūs objekto požymiai pėdsakuose neužsifiksuoja (nenustatomi) arba nustatytų požymių skirtumų argumentuotai paaiškinti negalima.

Suranda plastiko pėdsakus ir mikrodaleles ant įvairių objektų, nustato polimerinių medžiagų rūšį (tipą), jų vienodumą (skirtingumą) - bendrą (skirtingą) grupinį priklausomumą, bendrą plastiko gaminių kilmės šaltinį.

Plastikų (polimerinių medžiagų) ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Suranda ir nustato pluoštinių medžiagų ir jų gaminių mikrodaleles, šių medžiagų, gaminių ir jų mikrodalelių prigimtį (tipą, rūšį), bendrą (skirtingą) grupinį ar individualų priklausomumą, atskirų dalių priklausymą vienam gaminiui, konkrečių pluoštinės prigimties objektų kontaktą.

Pluoštinių medžiagų ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Nustato asmenis pagal išorės požymius, užfiksuotus nuotraukose, skaitmeninėse laikmenose, vaizdajuostėse, kino juostose ar kituose informacijos šaltiniuose.
Portretų ekspertizes atlieka Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyrius Vilniuje.

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada: nustatoma sutampančių požymių visuma, kuri savo apimtimi ir reikšmingumu leidžia neabejotinai išskirti asmenį iš kitų tarpo.
  • Labai didelė tikimybė: nustatoma sutampančių požymių visuma, kuri leidžia išskirti asmenį, tačiau jų nustatymo kategoriškumą ir/arba išorės ypatumų ištyrimą riboja tiriamosios ir/arba lyginamosios medžiagos kokybė.
  • Didelė tikimybė: nustatomi sutampantys požymiai, kurių visuma nepakankama kategoriškai išvadai, nes sutampančių požymių kiekį ir/arba jų nustatymo kategoriškumą riboja tiriamosios ir/arba lyginamosios medžiagos kokybė.
  • Tikėtina, kad: nustatytų požymių sutapimų apimtis nėra didelė, dalis požymių nustatoma tikėtinai.
  • Yra tikimybės: dėl nekokybiškos tiriamosios ir/arba lyginamosios medžiagos nustatomas labai ribotas kiekis asmens išorės požymių sutapimų, dalis požymių nustatoma tikėtinai.
  • Nustatyti negalima: dalis nustatytų išorės požymių sutampa, dalis skiriasi ir nustatytų skirtumų negalima vienareikšmiškai paaiškinti arba nustatoma labai mažai neesminių ir/arba tikėtinų išorės požymių sutapimų arba skirtumų.

Galimos tiek teigiamos, tiek neigiamos kategoriškos ir tikimybinės išvados.

Nustato ir tiria rankų pėdsakus ant objektų paviršių, pėdsakų susidarymo būdą bei identifikuoja asmenį, palikusį pėdsakus.

Rankų pėdsakų ekspertizes atlieka Techninių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada (taip): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatoma individuali, nepakartojama sutampančių bendrų, grupinių ir individualių požymių visuma, leidžianti išskirti tiriamąjį objektą iš kitų tarpo.
  • Kategoriška išvada (ne): formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi esminiai požymių (bendrų, grupinių, individualių) skirtumai.
  • Tikėtina išvada: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) nustatomi bendrų ir grupinių požymių sutapimai, kurių visuma yra svari, tačiau nėra individuali. Esminių skirtumų tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų nėra. Požymių skirtumus galima paaiškinti pėdsakų susidarymo mechanizmu.
  • Nustatyti negalima: formuluojama tuo atveju, kai tarp tiriamojo ir lyginamųjų objektų (pėdsakų) sutampa bendri ir grupiniai požymiai, kurie būdingi didelės grupės tos pačios rūšies objektams. Individualūs objekto požymiai pėdsakuose neužsifiksuoja (nenustatomi) arba nustatytų požymių skirtumų argumentuotai paaiškinti negalima.

 

Nustato asmenis, rašiusius rankraštinius įrašus, pasirašiusius, taip pat rašysenos pakeitimo faktą ir būdą, rašymo sąlygas, rašiusiojo būklę.
Rašysenos ekspertizes atlieka:

  • Dokumentų ekspertizių skyrius Vilniuje;

  • Šiaulių skyrius;

  • Klaipėdos skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška teigiama išvada duodama, kai palyginus tiriamuosius rankraštinius įrašus (parašus) ir lyginamuosius rašysenos (parašų) pavyzdžius, nustatoma individuali sutampančių  požymių visuma, leidžianti neabejotinai teigti, kad tiriamuosius rankraštinius  įrašus ( parašus) ir pavyzdžius  parašė  tas pats asmuo.

  • Tikėtina teigiama išvada duodama tada, kai tiriamoji rašysena (parašas) yra nepakankamai informatyvi, nekokybiška lyginamoji medžiaga arba jos per mažai, ir todėl nustatytieji sutampantys  požymiai, nesudaro požymių visumos aukštesnio lygio išvadai.

  • Išvada, kad negalima nustatyti, ar tiriamuosiuose dokumentuose ir pavyzdžiuose rašė (pasirašė) tas pats asmuo, duodama, kai sutampančių ar besiskiriančių požymių nustatoma nepakankamai arba vienodai reikšmingi tiek sutampantys, tiek besiskiriantys specialieji rašysenos (parašų) požymiai.

  • Tikėtina neigiama išvada duodama, kai nustatytieji rašysenos (parašo)  specialiųjų požymių skirtumai charakterizuoja skirtingų asmenų rašysenas (parašus), tačiau, jeigu tiriamoji rašysena (parašas) yra nepakankamai informatyvi, nekokybiška lyginamoji medžiaga arba jos per mažai,   nustatytieji besiskiriantys  požymiai, nesudaro požymių visumos aukštesnio lygio išvadai.

  • Kategoriška neigiama išvada duodama, kai palyginus tiriamuosius rankraštinius įrašus ( parašus) ir lyginamuosius rašysenos (parašų) pavyzdžius, nustatoma pastovių besiskiriančių požymių visuma, leidžianti neabejotinai teigti, kad tiriamuosius rankraštinius  įrašus (ar parašus) ir pavyzdžius  parašė  skirtingi asmenys.

Nustato pastatų ar statinių statybos atitiktį projektams, jų dalims, kitiems galiojantiems teisės aktams, pastatų, statinių ar jų elementų suirimo ar sugadinimo priežastis ir statybos darbų poreikį suardytiems ar pažeistiems pastatų ar statinių elementams atstatyti

Statybos ekspertizės atliekamos Techninių ekspertizių skyriuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama, kai atsakymas į klausimą grindžiamas objektyviais faktiniais duomenimis – dokumentais, tyrimo objektais, tuose dokumentuose ar tyrimo objektuose užfiksuota informacija yra vienareikšmė, nėra nustatyta jokių prieštaringų aplinkybių. Esant vienareikšmiams subjektyviems duomenims, nepagrįstiems objektyviais, kategoriška išvada gali būti teikiama sąlygine forma su išlyga, kad tie duomenys atitinka faktines aplinkybes;
  • Labiausiai tikėtina – kai tam tikrai versijai pagrįsti yra esminių požymių, bet pagal pateiktą medžiagą (dėl duomenų stokos) alternatyvinių versijų pilnai/visiškai atmesti irgi negalima; pradinių duomenų tam tikroms versijoms pagrįsti nebuvimas pateiktoje medžiagoje nesudaro pakankamo pagrindo kitą ar kitas versijas pripažinti dėl to labiau tikėtinomis;
  • Tikėtina, kad – formuluojama, kai dokumentuose ir tyrimo objektuose užfiksuotų objektyvių ir subjektyvių požymių visumos nepakanka vienareikšmiai įvertinti aplinkybes, arba yra požymių, rodančių kitokių aplinkybių varianto egzistavimą, o jų negalima paneigti kitais objektyviais tyrimo medžiagos duomenimis.
  • Mažai tikėtina – kai, tiriančiojo nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra reikšminga (visai versijos atmesti negalima), bet mažesnė, negu kitų galimų (alternatyvinių) versijų tikimybės.
  • Nustatyti negalima formuluojama, kai tyrimui pateiktuose dokumentuose ir tyrimo objektuose nėra jokių duomenų apie reikšmingas, ir todėl – tirtinas, aplinkybes, arba tie duomenys yra prieštaringi tiek, kad egzistuoja daugybės skirtingų lygiaverčių situacijų galimybė.

Suranda stiklo gaminių šukes (mikrodaleles), nustato stiklo tipą, (rūšį), paskirtį, priklausymą konkrečiam gaminiui, vienodumą ar skirtingumą, bendrą kilmės šaltinį.

Stiklo ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Pagal šūvio pėdsakus nustato, ar asmuo šaudė, ar turėjo kontaktą su šaunamuoju ginklu.

Šūvio pėdsakų ekspertizes atlieka Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyrius.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada formuluojama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus, nepakartojamas, o pėdsakuose yra visi ar beveik visi šio objekto požymiai, leidžiantys išskirti šį objektą iš visų kitų. Tai gali būti didžiule pluoštų įvairove pasižymintis drabužių komplektas, daugiasluoksne specifine dažų danga padengtas automobilis, dirvožemis užterštas didele pašalinių medžiagų įvairove, neįprasti degiųjų skysčių mišiniai ir kt. Kategoriška išvada taip pat gali būti formuluojama ir tais atvejais, kai randami ir vertinami ne vienos, bet kelių rūšių medžiagų, pasižyminčių specifiniais požymiais, pėdsakai ir dalelės,  pvz. įvykio vietoje rasti automobilio dažų dangos, langų ir žibintų stiklų, plastikų pėdsakai ir dalelės; ant kito objekto randama drabužių įvairių pluoštų, furnitūros elementų, batų odos ar plastiko dalelių ir pan. Kategoriška išvada galima nustatant objektų kontakto faktą, kai įvertinus abipusiai atsidėjusių medžiagų pėdsakus ir daleles, pėdsakų lokalizaciją ir jų susidarymo mechanizmą, požymių visuma yra nepakartojama. Kategoriška išvada duodama priskiriant tiriamąjį objektą ar jo pėdsakus tam tikrai medžiagai ar medžiagų grupei, pvz., naftos produktams, narkotikams, šūvio pėdsakams apskritai ar konkrečiam jų tipui.
  • Kategoriška neigiama išvada duodama tais atvejais, kai lyginamieji objektai skiriasi. Dažnai užtenka vieno (pvz. spalvos) ar kelių esminių požymių skirtumo, todėl objektai pilnai netiriami.
  • Labai didelė tikimybė  yra artima kategoriškai išvadai, tačiau yra priežasčių, neleidžiančių identifikuoti konkretų objektą ar nustatyti objektų kontaktą: kai pats identifikuojamasis objektas yra unikalus, bet pėdsakuose atsispindi ne visi požymiai, išskiriantys šį objektą iš kitų tarpo; kai pats identifikuojamasis objektas nors yra labai specifinis, bet ne unikalus, nors pėdsakuose yra visi šio objekto požymiai; kai kontaktuoja specifiniais požymiais ar požymių įvairove pasižymintys objektai, tačiau tarpusavis pėdsakų ir dalelių susidarymas atspindi didžiąją dalį, bet ne visus objektų požymius ir pan.
  • Didelė tikimybė taip pat duodama tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra unikalus ar beveik unikalus, tačiau pėdsakuose lieka mažesnė informacija, arba pėdsakuose esanti medžiagų įvairovė yra pastebimai mažesnė, negu paties identifikuojamojo objekto, arba pats objektas yra mažiau specifinis ir pan.
  • Tikėtina išvada gali būti duodama, kai pats identifikuojamas objektas nėra unikalus (pvz., tam tikro objekto langų stiklas, standartinė automobilio dažų danga; drabužių komplekto pluoštinė sudėtis nepasižymi didele įvairove; dirvožemiuose yra tik pavienės nebūdingos dirvožemiui dalelės) arba kai net iš unikalaus objekto susidaro nepakankami informatyvūs pėdsakai (keli drabužių audeklų pluoštai, du-trys dažų dangos sluoksniai, arba yra nedidelė pėdsakų ir dalelių įvairovė).
  • Yra tikimybės formuluojama tada, kai pėdsakuose (įvykio vietoje) yra vienodų medžiagų su identifikuojamuoju objektu, bet jų įvairovė maža (pavieniai pluoštai, tik viršutinis dažų dangos sluoksnis ir pan.) arba kai dėl labai mažo medžiagos kiekio jos negalima pilnai ištirti, arba kai pati medžiaga yra labai mažai informatyvi (pvz., plastikas, džinsinio audeklo pluoštai ir pan.).

Objektų (jų pėdsakų) priskyrimas tam tikrai medžiagų grupei gali būti duodamas įvairiu tikimybės laipsniu (labai didelė tikimybė, didelė tikimybė, tikėtina, neatmetama tikimybė), priklausomai nuo paties objekto informatyvumo (pvz., nepilno šūvio pėdsakų komplekto), jo pokyčių (pvz., naftos produktų dalinio išgaravimo ar sudegimo) ir kt.

  • Negalima nustatyti formuluojama tada, kai yra vienodų ir skirtingų požymių, jų negalima argumentuotai paaiškinti, arba tais atvejais, kai identifikuojamasis objektas yra neinformatyvus (pvz., dėl didelio paplitimo – baltos medvilnės pluoštai).

Nustato pėdsakus, atsiradusius eismo įvykių metu ant kelio dangos, pakelės objektų, transporto priemonių, transporto priemonių sugadintų dalių, drabužių ir avalynės, ir jų susidarymo mechanizmą.


Transporto trasologines ekspertizes atlieka:

  • Techninių ekspertizių skyrius Vilniuje;
  • Šiaulių skyrius;
  • Klaipėdos skyrius.

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška išvada: formuluojama, kai atsakymas į klausimą grindžiamas objektyviais duomenimis – tyrimui pateiktų objektyvių duomenų visuma pakankama duoti vienintelę išvadą (pvz. nustatyti, kad objektai kontaktavo tarpusavyje, sudarė vieną visumą ar kt.)
  • Tikėtina išvada:    formuluojama, kai tyrimui pateiktų objektyvių duomenų visuma duoda pagrindą padaryti išvadą, tačiau neatmetama ir teorinė galimybė, kad pėdsakus galėjo palikti kitas objektas su analogiškomis savybėmis, arba jeigu objektyvių duomenų visuma pakankama duoti vienintelę išvadą, tačiau nėra duomenų prieštaraujančių jai.
  • Nustatyti negalima: formuluojama, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų (duomenys nepakankamai informatyvūs) duoti vienintelę išvadą, negalima patvirtinti ar paneigti, kad pėdsaką paliko konkretus objektas.

Išryškina tirti pateiktoje medžiagoje užfiksuotą vaizdą, nustato, ar pateiktas tirti įrašas yra ištisinis, atlieka multipleksuoto vaizdo įrašo demultipleksavimą, nustato, kokie objektai yra užfiksuoti tirti pateiktoje medžiagoje, subjektų atliekamų veiksmų eiliškumą, identifikuoja tirti pateiktoje medžiagoje užfiksuotus objektus (automobilius, ginklus ir kt.) ar subjektus.

Vaizdų ekpertizės atliekamos Klaipėdos skyriuje.

 

Išvadų kategoriškumo skalė:

  • Kategoriška teigiama išvada formuluojama, kai yra pakankama požymių visuma;
  • Tikėtina išvada formuluojama, kai trūksta požymių, formuluoti kategoriškai išvadai;
  • Nustatyti negalima išvada formuluojama, kai pateikta tyrimui medžiaga nėra tinkama vaizdų tyrimams.
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-12-17